- stalažai
- ×stalãžai (vok. dial. stallâsche) sm. pl. (2) Sml, Šln, stalažaĩ (3b) 1. plokštės iš abiejų kuliamosios mašinos pusių: Vyrai dviese nepaspėja ant stalažų̃ duot Grž. Mergaitės buvo ant nampusės, dabar lipa ant stalažų̃ Pkr. Nuo žemės duoda ant stalãžų javus, o nuo stalãžų – ant mašinos Klov. 2. Rd pastoliai.
Dictionary of the Lithuanian Language.